Po pirmos dalies apie kemperiavimo jausmą, gražiausias vietas ir tą laisvę, kai pati kelionė tampa atostogomis, norisi pasidalinti ir praktiškesne puse. Nes kelionė kemperiu su vaikais yra ne tik gražūs vaizdai, bet ir gyvenimas mažoje erdvėje, kur labai greitai supranti, kas tikrai pasiteisina.
Vienas geriausių mūsų sprendimų buvo rinktis 6 vietų kemperį, nors keliavome keturiese. Bet, faktas jis daug didesnis, ilgesnis ir vairuoti sudetingiau. Turėjome dvigulę lovą gale ir dar vieną nusileidžiančią iš lubų, todėl nereikėdavo kiekvieną vakarą ardyti svetainės zonos. Kai vaikai užmigdavo, dar galėdavome ramiai pasėdėti, pavakaroti ar pažaisti stalo žaidimus.
Dar vienas labai svarbus dalykas – kempingų pasirinkimas. Keliauti galima ir visiškai be plano, bet jei norisi gražesnių kempingų su baseinais, vaikų klubais ir veiklomis šeimai, verta bent kelis variantus nusižiūrėti iš anksto ir pasitikrinti užimtumą. Ypač vasaros piko metu. Tada būna sunkiau ne tik su populiariais kempingais, bet ir su sustojimo aikštelėmis mažesniuose miesteliuose. Pavyzdžiui, važiuojant į Halštatą, kemperiams skirtų vietų labai nedaug, o žmonių srautai dideli, todėl kartais tenka greitai keisti planus ar ieškoti alternatyvų. Su kemperiu toks lankstumas labai praverčia.
Dar vienas praktiškas patarimas iš mūsų patirties Kroatijoje: jeigu negaunate norimo kempingo vietos, kartais verta pasiteirauti dėl sustojimo aikštelės prie įvažiavimo į kempingą. Mums taip pasisekė su Valamar Camping Lanterna pirmomis naktimis, kai pačiame kempinge vietų nebuvo. Gavome stovėjimo vietą su elektra prie įvažiavimo, o visomis kempingo paslaugomis – baseinais, WC ir kita infrastruktūra – galėjome naudotis nemokamai. Taip dar ir sutaupėme kemperio nakvynės kainą. Aišku, tai nebūtinai veikia visur, bet paklausti tikrai verta.
Mums labai gerą įspūdį paliko:
– Camping Park Umag Kroatijoje;
– Valamar Camping Lanterna Kroatijoje;
– Piani di Clodia Camping Village Italijoje prie Gardos ežero.
Visi jie labiau priminė mažus atostogų miestelius nei paprastus kempingus.
Labai pasiteisino ir dviračiai. Ypač prie Gardos ežero ar Austrijoje. Sustoji kempinge, išsitrauki dviračius ir gali visiškai kitaip pažinti vietovę – miestelius, promenadas, žaidimų aikšteles ar pakrantes. Kartais tiesiog sustodavome pievoje prie ežero, vaikai pabėgiodavo, užkąsdavome ir važiuodavome toliau.
Keliaujant su vaikais labai svarbios ir veiklos ilgesniems atstumams. Mums labiausiai pasiteisino: lipdukai, kūrybiniai rinkiniai, origami, konstruktoriai, piešimas, dėlionės, knygelės ir stalo žaidimai visai šeimai. O sustojimams po ilgo sėdėjimo labai praverčia kamuolys, vandens šautuvai, vandens bombos, badmintonas, paspirtukai ar dviračiai.
Taip pat buvo keli daiktai, kurie tikrai labai pasiteisino: virvė rūbams - nors visur yra ir skalbyklės ir džiovyklės, bet nenorint laukt labai praverčia. Rankinis siurblys, kasdien palaikyti kemperio švarą. Dėžė indams nešti išplauti, kuomet nenaudojamas kemperio vanduo, o nešamas į indų plovyklą. Batų dėžė ar lentyna, kad išvengti chaoso prie įėjimo. Pripučiamas čiužinys pietų miegui lauke, nes kemperyje gali būti ir labai karšta, jeigu nėra kondicionieriaus.
Ir tikrai labai rekomenduoju nuomojantis kemperį iš anksto pasitikrinti kemperio instrukciją, adapterius, pakrovėjus, laidus ir smulkiam remontui reikalingus įrankius. Nes realybėje būna visko: tai vanduo nebebėga, tai WC kažkas užstringa, tai stalas važiuojant nusprendžia susilankstyti. Tokie maži dalykai kelionėje gali labai sugadinti nuotaiką, jei nežinai, kur kas yra.
Vienas didžiausių kelionių kemperiu privalumų – laisvė. Pamatei gražią vietą – sustoji. Patiko ežeras ar miestelis – pasilieki ilgiau. Oras subjuro – judi toliau. Vieną dieną verdi vaikams koldūnus su vaizdu į Austrijos kalnus, kitą jau guli prie jūros Kroatijoje.
Ir kažkaip tokiose kelionėse net paprasčiausi momentai tampa ypatingi.Tokios kelionės nėra tobulos. Jose būna ir nuovargio, ir bardako, ir vaikų emocijų. Bet būtent todėl jos taip stipriai įstringa atmintyje.
O grįžus namo, namai staiga atrodo milžiniški. Bet juokingiausia tai, kad po savaitės ar dviejų visiško artumo kemperyje vis tiek kažkaip vėl visi spaudžiamės į krūvą. Matyt, toks tas kelionių sukurtas ryšys💛.
